Fęrsluflokkur: Umhverfismįl

Goggi galdramašur žyrlar upp moldvišri

Nś heyrir mašur af hverjum ruglukollinum į fętur öšrum sem setja fram gešveikislegar tillögur um hvernig stemma megi stigu viš hlżnun jaršar. Heyrst hafa hugmyndir um aš koma upp risastórum skérmum eša sólhlķfum ķ geimnum eša žaš nżjasta, aš žyrla upp skżjum. Žetta er fariš aš minna į rugliš į 7. įratugnum, žegar menn voru reyndar hręddir um aš žaš vęri aš koma nż ķsöld. Žį stakk einn galdramašurinn (bandarķskur prófessor, reyndar) upp į žvķ aš bręša Gręnlandsjökul meš žvķ aš mįla hann svartan. Žį myndi hlżna.

Žekking okkar į vešurfarsžróun er enn sem komiš er takmörkuš, og vešurfarskerfin og samspil lofthjśps, vatnhjśps og lķfhvols eru grķšarlega flókin. Žetta er įstęša žess aš ekki er hęgt aš spį fyrir um vešur meš góšri nįkvęmni meira en 2-3 daga fram ķ timann. Öll inngrip ķ žessi kerfi geta haft ófyrirsjįanlegar afleišingar, og eru śt ķ hött. Danski tölfręšingurinn ętti aš halda sig viš tölfręšina en lįta vera aš fara meš svona rugl ķ fjölmišla.

 

 


mbl.is Tilbśin skż gegn hlżnun
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Frįbęrt framtak!

Žaš er frįbęrt aš SUNN žrżsti į um frišlżsingu Gjįstykkis. Svęšiš er einstakt, og samtökin benda réttilega į aš Kröflueldar og rekvišburšurinn sem tengdist žeim voru um margt mjög lęrdómsrķkir fyrir skilning okkar į flekahreyfingum. Gjįstykki er einstęš nįtturuperla, og hana ber aš friša.
mbl.is Vilja frišlżsa Gjįstykki
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Grenivęšingin

Žaš er veriš aš breyta stórum landsvęšum į Ķslandi ķ greniskóga. Skógarplöntunum er venjulega plantaš ķ gróiš land, og žannig skipt frį tśnrękt eša mólendi yfir ķ skóga. Greniskógar žekja grķšarleg landsvęši į noršurhveli, og eru sennilega vķšfemasta vistkerfi jaršar. Greniskógabeltiš er fremur fįbreytt, og bśsvęši hlutfallslega fįrra annarra tegunda plantna eša dżra. 

Į Ķslandi viršist vera nįnast sįtt um aš žaš sé hiš besta mįl aš grenivęša landiš. Ég er algerlega ósammįla žessu. Mér finnst ķslenska heimskautatśndran falleg, og nżt žess aš hafa gott śtsżni til fjalla og dala. Žéttur greniskógur er dimmur, įn undirgróšurs. Mér finnst raunar óskiljanlegt aš ekki žurfi aš setja įętlanir um skógrękt ķ umhverfismat, žar sem metiš er hvaša nįttśruveršmęti tapast vegna skógręktar. Ķslensk nįttśra er mótuš af legu landsins į mörkum hlżrra og kaldra haf- og loftstrauma, auk žess sem eldvirkni (öskufall og hraun) og jöklar setja mark sitt į nįttśruna. Nįttśrulegt gróšurfar hér er birkiskógur į lįglendi, mżrlendi og graslendi, og lįgarktisk tśndra meš blómplöntum, en mosar, grös og hįlfgrös ķ hraunbreišunum. Greniskógar eru framandi ķ ķslenskri nįttśru, og ręktun žeirra leišir til fįbreittari vistkerfa.

Skógrękt į Ķslandi getur aldrei oršiš raunverulega aršbęr. Til žess er vaxtartķminn allt of stuttur. Žaš tekur tré 100 įr į Ķslandi aš nį sama umfangi og žau nį į 20-40 įrum žar vaxtartķmi er lengri. Žaš vęri fróšlegt aš sjį alvöru aršsemisśtreikninga skógręktar, og samanburš į aršsemi skógręktar og annars landbśnašar eša annarra landnytja.


mbl.is Milljón plöntur į Silfrastöšum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lśpķnuvitleysan

Ég var aš koma śr feršalagi um sušur- og austurströndina. Eitt af žvķ sem stingur ķ augu og veldur nįttśrufręšingnum ķ mér gremju er yfirgengileg aukning į śtbreišslu lśpķnu, nįnast svo aš tala mį um lśpinusprengingu ķ landinu. Nokkur dęmi: Sandarnir į Sušurlandi, Skógasandur og Mżrdalssandur, eru ekki lengur sandar nema aš hluta. Žetta eru grķšarlega vķšfemar lśpķnubreišur, žar sem lśpķnan dreifist hratt śt. Ég fór ķ Bęjarstašaskóg ķ Morsįrdal, sem er innan Vatnajökulsžjóšgaršsins. Žar var lśpķnu sįš fyrir mörgum įrum til aš loka rofsįrum ķ jaršvegi ofan viš skóginn. Nś er lśpķnan bśin aš leggja undir sig sandana framan viš og nešan viš skóginn. Žar sem įšur var mólendi meš grösum og blómplöntum żmiskonar eru nś vķšfemar lśpķnubreišur. Mašur sį vķši og hvönn umlukta lśpķnu, og öll rjóšur ķ skóginum voru undirlögš henni. Jökulgaršar framan viš Svķnafellsjökul eru blįir af lśpķnu. Žį er lśpķna vķša upp um allar hlķšar ķ Skaftafellssżslum, og į Héraši hefur lśpķnu veriš sįš meš vegum, meira aš segja ķ Hallormsstašaskógi.

Lśpķnan er ekki ķslensk tegund, heldur flutt inn frį Alaska. Landgręšslan hefur notaš lśpķnuna til aš binda jaršbeg og hindra sandfok. Žetta hefur žó fariš śr böndum. Lśpķnan sér nś sjįlf um aš dreifa sér, og er aš taka yfir gróšurlendi žar sem henni var aldrei ętlašur stašur. Hśn er aš breyta įsżnd landsins, og śtbreišsla hennar viršist vera į kostnaš mólendis- og melagróšurs. Lśpķnan er įgeng, og fįar ķslenskar plöntutegundir viršast geta keppt viš hana žar sem hśn fęr fótfestu. Ķsland er land jökla, sanda, mela og aušna. Ķslenskar aušnir bśa yfir sérstakri fegurš. Ķslenskur mela- og mólendisgróšur er fjölbreyttur og veitir fjölda skordżra- og fuglategunda skjól. Lśpķnubreišurnar eru fįbreyttar og einsleitar, framandi ķ nįttśru Ķslands. Meš śtbreišslu lśpķnu ķ žjóšgöršum landsins er veriš aš breyta nįttśrufari į hįtt sem vinnur gegn frišunarmarkmišum žjóšgarša. Žaš veršur aš gera įtak til aš śtrżma lśpķnunni śr Vatnajökulsžjóšgaršinum, og žaš žyrfti aš ręša hvort ekki ętti aš banna notkun lśpķnu viš landgręšslu. 


Aš eyšileggja nįttśruperlu

Sólheimajökull er mikil nįttśruperla ķ nįgrenni Reykjavķkur. Jökullinn hefur veriš aš hörfa frį įrinu 1996, og viš hörfunina hafa komiš fram margvķsleg landform og setlög sem segja sögu um botnskriš jökulsins og hreyfingar jökulsporšs. Svęšiš framan viš jökulinn hefur veriš eins og kennslubók ķ jöklajaršfręši, og žar hefur mįtt sjį jökulgarša, jökulöldur, jökulkembur, hörfunargarša, jökulhlaupaset (frį jökulhlaupi 1999), jašarpalla, jökulįsa og fleira. Nįmskeiš ķ jöklajaršfręši viš Hįskóla Ķslands hafa įrlega veriš haldin viš jökuljašarinn, og žangaš hafa lķka leitaš nįttśruvķsindamenn og jaršfręšingar frį öšrum löndum.

Jökullinn hefur lķka veriš spennandi įningarstašur feršamanna. Fyrir 3 įrum įkvaš bęjarstjórn Vķkur ķ Mżrdal aš bęta ašgengi feršamanna aš jöklinum. Fariš var meš jaršżtu og gerš vegaslóš frį žįverandi bķlastęši inn fyrir jökulgaršana frį 1995 (sem marka śtbreišslu jökulsins įšur en hann byrjaši aš hörfa). Gert var nżtt bķlastęši rétt utan viš jašarstöšu jökulsins frį 2002. Fjallaš var um mįliš ķ umhverfisnefnd Vķkur, en žar komust menn aš žvķ aš žetta vęri bara möl og sandur, og žvķ allt ķ lagi aš gera žessar framkvęmdir. Žaš var enginn skilningur į žvķ aš meš framkvęmdunum vęri veriš aš eyšileggja hörfunagarša frį įrunum 1995-2002, né heldur įttušu menn sig į žvķ aš meš framkvęmdunum vęri veriš aš oppna leiš fyrir utanslóšaakstur framan viš jökulinn. Bķlastęšiš var sett nišur į svęši meš fallegum jökulkembum sem komiš höfšu fram viš jökulhörfunina. En, žetta er jś bara möl og sandur. 

Nś heimsękja Sólheimajökul žśsundir feršamanna įrlega, og fyrirtęki sérhęfa sig ķ žvķ aš fara meš fólk uppį jökulinn. Žar er engin hreinlętis- eša snyrtiašstaša, og menn geta gert sér ķ hugarlund hvort margir žeirra yfir 60.000 feršamanna sem žangaš koma žurfi ekki aš komast į nįšhśs - og hvar žeir gera stykki sķn žegar nįšhśs vantar. Torfęrutröll hafa fariš śt fyrir slóšann inn aš bķlastęšinu, og sjį mį hjólför eftir jeppa og torfęrumótorhjól žvers og kruss um svęšiš. Žį eru ummerki um allt svęšiš meš fótsporum og slóšum, žvers og kruss. Nįttśrugildi svęšisins hefur stórminkaš vegna žessara skemmdarverka, sem eru afurš heimskulegra įkvaršanna misvitra sveitastjórnarmanna og žrżstihópa śr feršamannaišnašinum sem vilja helst geta keyrt meš feršamenn upp aš jöklinum. Sólheimajökull er sorglegt dęmi um hvernig nįttśruperla hefur veriš eyšilögš til aš žjóna skammtķmahagsmunum.

Hvaš hefši mįtt gera? Meš göngustķgum og fręšslu hefši svęšiš framan viš Sólheimajökul getaš veriš kennslubók ķ jöklajaršfręši, žar sem skoša hefši mįtt ferli og afuršir jökulvirkni. Jökullinn er lķka gott dęmi um hörfun jökla vegna loftslagshlżnunnar, og gęti sem slķkur veriš grķšarlega įhugaveršur įningarstašur žar sem fręšslu um afleišingar loftslagsbreytinmga hefši mįtt koma į framfęri. Setja hefši mįtt upp nįttśrustofu sem mišlaši upplżsingum til gesta. Nįttśrusaga Ķslands er aš hluta skrįš ķ möl og sand. Aš eyšileggja svęšiš framan viš Sólheimjökul į žeim forsendum aš žetta sé bara möl og sandur minnir į žaš žegar ólęsir ķslendingar eyšilögšu handritin, žvķ žaš voru jś bara skinnpjötlur. Žaš ętti aš gera žį kröfu til sveitarstjórnarmanna sem taka svona įkvaršanir aš žeir leiti til fólks sem getur lesiš nįttśrusögu Ķslands um rįšgjöf įšur en jaršżturnar eru sendar af staš.

Žeir sem vilja kynnast svęšinu (įšur en žaš var eyšilagt) geta heimsótt vefsvęšiš: http://www3.hi.is/~oi/solheimajokull_photos.htm


Lķfrķki Jaršar undir grķšarlegu įlagi

Žaš er sama hvar boriš er nišur, gengdarlaus hagvöxtur og neysla nśtķmasamfélagsins ógnar lķfrķki jaršar. Nįttśrulegum bśsvęšum plantna og dżra er eytt, skógar höggnir, neysluvatni spillt, lįš og lögur mengaš. Žaš er tališ aš 3-4 tegundir lķfvera deyi śt į klukkutķma vegna athafna manna, og skógareyšing į klukkustund er uppį 1-2 hektara. Ef allir jaršarbśar hefšu neyslumynstur vesturlanda žyrftum viš 2-3 plįnetur til aš sešja hrįefnahungur mannkyns. Žetta gengur nįttśrulega ekki upp til lengdar, og žessu veršur aš breyta. Ein jįkvęš įhrif kreppunnar sem nś rķšur yfir heiminn er aš žrżstingi į lķfrķki léttir tķmabundiš į vissum stöšum. Lausnin į žeim umhverfisvanda sem stešjar aš jöršinni er meiri jöfnušur ķ neyslu. Žaš žżšir óhjįkvęmilega aš vesturlandabśar verša aš breyta neyslumynstri sķnu, minka sókn sķna ķ hrįefni og lķfsgęši. Žaš er alveg eins gott aš byrja strax. Fyrsta skrefiš į Ķslandi gęti veriš aš hętta viš įform um frekari įlversvęšingu. Viš žurfum ekki aš fórna nįttśruperlum til aš hęgt sé aš framleiša fleiri įldósir fyrir Bandarķkjamarkaš. Aukum umfang umhverfismats fyrir stórišjuframkvęmdir, og bętum viš spurningunni "eru fyrirhugašar framkvęmdir jįkvęšar fyrir lķfrķki jaršar og komandi kynslóšir?"
mbl.is Lifnašarhęttir įttunda įratugarins til bjargar jöršinni?
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stórt umhverfisverndarmįl!

Ķslendingar leyfa hvalveišar ķ krafti žess aš žęr séu sjįlfbęrar og ógni ekki hvalastofnum. ESB og fleiri rķki eru alfariš į móti hvalveišum vegna žess aš žęr sé ekki hęgt aš stunda įn žess aš hvalastofnum sé stefnt ķ hęttu. Menn eru sammįla um aš vissar hvalategundir, svo sem steypireišur og bśrhvalur, eru ķ śtrżmingarhęttu af völdum stórfelldra veiša į fyrrihluta sķšustu aldar, en hins vegar ber stofnstęrš hrefnu og langreišar veišar ķ žeim męli sem ķslendingar og noršmenn stunda. Hvers vegna eru menn žį į móti hvalveišum ķslendinga? Svariš liggur ķ žvķ aš svo lengi sem til er markašur fyrir hvalaafuršir munu frišašar hvalategundir verša veiddar. Fyrir nokkrum įrum voru tekin sżni af hvalkjöti į japönskum fiskmörkušum, og greining į erfšaefni leiddi ķ ljós aš hluti kjötsins var af hvalategundum sem eru alfrišašar og bannaš aš veiša. Žaš mį alveg segja aš Ķslendingar greiši fyrir stórfelldar hvalveišar noršmanna og bandarķkjamanna fyrr į öldum, en žaš voru žessar veišar sem komu hvalastofnunum ķ žį stöšu sem žeir eru nśna. Vegna žess aš ašrar žjóšir hafa ofveitt hval er andstaša viš hvalveišar ķslendinga. Óréttlįtt? Kanski, en svona er nś raunveruleikinn.

Hvaš er til rįša? Eigum viš aš gefa umheiminum langt nef og segja bara aš viš berum ekki įbyrgš į bįgu įstandi hvalastofna heimsins og žess vegna veišum viš hvali? Ķslendingum er ekki stętt į žvķ til lengdar aš veiša hval ķ óžökk nįgranna- og vinarķkja okkar. Viš getum ekki gefiš skķt ķ hvaš umheiminum finnst. Viš lifum einni plįnetu, og į sama hįtt og aš okkur varšar um hvort regnskógum Amasonsvęšisins sé eytt varšar ašrar žjóšir um hvalveišar okkar. Hvalir eru flökkuspendżr sem eru viš Ķsland hluta įrsins. Viš eigum žį ekki, heldur eru žetta dżr sem tilheyra Noršur Atlantshafinu. Žvķ fyrr sem viš hęttum hvalveišum, žvķ betra.  Tekjur af hvalveišum skifta nįnast engu mįli fyrir efnahag Ķslands, en viš getum oršiš fyrir mjög miklu tjóni ef ķslenskar afuršir verša snišgengnar į mörkušum erlendis eša ef feršamenn hętta viš aš heimsękja Ķsland vegna hvalveiša. Menn skyldu ekki vanmeta žann žrżsting sem umhverfisverndarsinnar geta beitt okkur ef viš lįtum ekki af hvalveišum.

Hvernig vęri aš skifta um stefnu, hętta aš drekkja hįlendinu undir uppistöšulón, hętta raska nįttśruperlum til aš afla rafmagns fyrir įlver, og hętta hvalveišum? Hvernig vęri aš taka upp raunverulega nįttśruverndarstefnu ķ orši sem į borši?


mbl.is ESB gagnrżnir hvalveišar
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ósigur fyrir nįttśruvernd

Śrskuršur Steingrķms J. Sigfśssonar um aš ekki sé gerlegt aš snśa viš įkvöršun fyrrverandi sjįvarśtvefsrįšherra um aš leifa veišar stórhvala er ósigur fyrir umhverfisverndarstefnu į Ķslandi. Hvalveišar hafa nįnast enga efnahagslega žżšingu fyrir Ķsland, en munu valda okkur vandręšum į alžjóšvettvangi. Flest nįgrannalönd okkar eru algerlega andsnśin hvalveišum, og ķ augum almennings vķšast hvar erlendis er litiš į hvalveišar sem villimennsku og tķmaskékkju. Viš žurfum ekki į žvķ aš halda ķ dag aš gefa umheiminum langt nef. Hvalir eru flökkuspendżr og tilheyra okkur ekki frekar en farfuglarnir. Viš getum ekki selt okkur sjįlfdęmi um žaš hvort viš veišum hvali, alla vega ekki ef viš viljum vera ķ hópi sišmenntašra žjóša.  
mbl.is Endurskošar umhverfi hvalveiša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Stöšva hvalveišar!

Ķslendingar ęttu aš hętta öllum įformum um hvalveišar. Fyrir žvķ liggja margvķsleg rök. Alžjóšasamfélagiš er į móti hvalveišum, og žaš mun baka okkur mikla óvild ef viš höldum įformum um veišarnar til streitu. Viš žurfum aš fara ķ ašildarvišręšur viš Evrópusambandiš, og ef viš erum aš stunda hvalveišar mun žaš skapa žröskuld ķ samskiptum okkar viš Evrópužjóšir. Žaš žżšir ekkert aš segja aš žessu rįšum viš sjįlfir. Viš lifum ķ heimi žar sem viš veršum aš taka tillit til sjónarmiša annarra. Hvalir eru flökkuspendżr, sem koma innķ ķslenska efnahagslögsögu į sumrin. Viš eigum ekki žessi dżr. Viš žurfum ekki į hvalveišum aš halda til aš męta erfišu efnahagsįstandi. Hvalveišar munu skila sįralitlum śtflutningstekjum (innan viš 2% af veršmęti śtfluttra sjįvarafurša). Viš gętum veriš aš fórna stęrri hagsmunum fyrir minni meš hvalveišunum. žaš hefur veriš bent į aš hvalaskošunarferšamennska og hvalveišar fari ķlla saman, en feršamennskan er einn helsti vaxtabroddur žjónustu į Ķslandi. Žaš er ekki hęgt aš nota efnahagsleg rök fyrir žvķ aš stöšugt nķšast į nįttśrunni. Kreppan gefur ekki opiš leyfi til aš hlaupa ķ hvalveišar, stórvirkjanir eša įlversframkvęmdir. Slķkt er ótrśleg skammsżni. Žaš veršur aš taka tillit til nįttśruverndarsjónarmiša.
mbl.is Vond stjórnsżsla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Klaufalega žżdd frétt

Žaš er augljóst aš jmv sem žżšir fréttina er ekki meš Sušurskautslandiš og keisaramörgęsir alveg į hreinu, og śtkoman er klaufaleg frétt sem aš hluta til gefur rangar upplżsingar. Hvers vegna er birt mynd af Adelie mörgęsum ķ frétt um keisaramörgęsir? Žaš er svipaš og birta mynd af straumönd ķ frétt um heišagęsir. Terre Adelie er franska nafniš į Adelielandi (terre žżšir land). Hvers vegna ekki nota Adelieland, og sleppa frönskunni? Stofnstęrš keisaramörgęsa į Sušurskautslandinu er talinn vera yfir 400.000 fuglar, ekki 6000 eins og segir ķ fréttinni. Žaš kann aš vera aš žaš hafi veriš 6000 fuglar ķ varpinu sem rannsakaš var, en žaš eru meira en 40 varpstašir keisaramörgęsa į Sušurskautslandinu, og stofnstęrš fuglanna er yfir 400.000. Mogginn ętti aš vanda sig ašeins betur, og lįta fréttamenn meš smį bakgrunn ķ nįttśrufręši žżša fréttaskeyti sem žetta.... 
mbl.is Keisaramörgęsir ķ hęttu
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband